- nuotartis
- 1 nuotartìs sf. (3a) DŽ, (3b) KBII103, nū́tartis (ž.) (1), nūtartìs (3a) 1. Lex93, B, R, MŽ, Ck pikta apkalba: Tarp mūsų nebuvo nuotarties Ml. Iš jo visos nuotartys išeina Arm. 2. SD260 įtarimas: Akelis pažiūrėjo su didele nuotarčia V.Piet. Nuotartis, jog jis rengiasi apsivogti, jam neatėjo į galvą prš. 3. papeikimas, priekaištas: Nei nuo vieno negirdėjau apei jį blogai kalbant: jis žmogus be nūtartiẽs Trg. Jo pasielgimas be nuotartiẽs, nepeiktinas KII220. Gyvendami be nuotarties, turėjo didę visuosemp malonę DP464. Byskupas tur būti be nūtarties Vln39. Neturėsi nūtartiẽs, kad neimsi dovanų J. Kad toks su tokiu susitaiko, be nūtartiẽs gyvena Užv. Gera jie visi be nūtarties (visi lygiai) Krž. 4. trūkumas, yda; kliaudė: Imk tavęsp jauną veršelį ... ir aviną, ... abudu be nuotarties, ir atvesk juos po akim pono BB3Moz9,2. Nė vienas be nuotarties CII574. 5. SD186,231 prastas vardas, bloga reputacija, nešlovė: Piktos nuotarties žmogus SD9, CI290. Argi jums nuotarčiai meiliaus parsiduoti ir žmonių jau vardo ant amžių nustoti? Gmž. 6. garbė, šlovė: O šiam ... žadėtas yra brangus užmokesnis, garbė ir nuotartis IM1861,32. Įgijo nutartį ir malonę I. 7. apsimetimas, akių dūmimas: Kartais arklavagiai liuob pasikinkys į briką nū́tarčiai: būsis anie į turgų važiuojantys Plt. 8. nutarimas: Po tokios nuotarties nerimas ir rūpestis apimdavo vyrus rš. 9. išlyga: Ar už nieką yra ta malda, kuri nusiduostis su nukalbėjimu, alba nuotarčia? MT193.
Dictionary of the Lithuanian Language.